Investavimo pscihologija
Investavimo psichologija yra svarbi investavimo dalis, nes psichologiniai veiksniai ir asmeninės nuostatos veikia investuotojų sprendimus.
Ši sritis yra svarbi, nes dažnai investuotojų elgsena nėra vien tik racionaliai pagrįsta finansiniais skaičiavimais, bet ir veikiama emocinių ir psichologinių veiksnių. Štai keletas pagrindinių investavimo psichologijos aspektų:
1. Emocijų įtaka
- Baimė ir godumas yra du stiprūs jausmai, kurie dažnai veikia investuotojų sprendimus. Baimė prarasti pinigus gali priversti per anksti parduoti akcijas, o godumas gali skatinti per ilgai laikyti pelningas pozicijas, rizikuojant netekti pelno.
- Persekiojimo jausmas atsiranda, kai investuotojai bijo praleisti didžiulio pelno galimybę, kurią mato kitus patiriant. Tai gali privesti prie nepamatuotų sprendimų ir per didelės rizikos.
2. Patvirtinimo šališkumas
Investuotojai linkę ieškoti informacijos, kuri patvirtina jų esamas nuomones ar investicijų pasirinkimus, ir ignoruoti arba nepakankamai vertinti informaciją, kuri prieštarauja jų nuostatoms.
3. Ankoro efektas
Investuotojai dažnai remiasi pradine informacija (ankoru) priimdami sprendimus, net jei vėlesnė informacija rodo kitaip. Pavyzdžiui, jie gali pervertinti pirmąją akcijos kainą, kurią sužinojo, nepaisant vėlesnių rinkos pokyčių.
4. Ego ir budrumo nebuvimas
- Ego reiškia tendenciją pervertinti savo sugebėjimus, žinias ar kontrolę investuojant.
- Budrumo nebuvimas yra polinkis laikyti savo praradimus ilgiau nei reikėtų, vengiant pripažinti klaidą.
5. Rinkos nuotaikų įtaka
Bendros rinkos nuotaikos gali stipriai paveikti individualių investuotojų sprendimus. Optimizmas ar pesimizmas rinkose gali lemti pernelyg drąsius ar pernelyg atsargius sprendimus.
6. Išmokimo iš patirties stoka
Daugelis investuotojų nesimoko iš savo klaidų ar sėkmingų sprendimų dėl to, kad finansų rinkos yra labai sudėtingos ir sunku tiksliai atpažinti, kas lėmė tam tikrus rezultatus.
Todėl svarbu mokėti objektyviai įvertinti savo klaidas, išmokti iš jų ir neleisti joms daryti įtakos būsimiems sprendimams.
7. Savikontrolės trūkumas
Investavimas reikalauja disciplinos ir ilgalaikio požiūrio. Dažnai sunku laikytis pradinės strategijos, ypač esant didelėms rinkos svyravimams.
8. Psichologinis atsparumas ir streso valdymas
Investavimas gali būti emocionalus iššūkis, todėl svarbu turėti psichologinės atsparumo įgūdžius ir mokėti valdyti stresą, susijusį su finansiniais sprendimais.
9. Priešpriešinių informacijų vertinimas
Investuotojai dažnai susiduria su priešpriešinėmis nuomonėmis ir informacija. Kaip jie vertina ir filtruoja šią informaciją, gali turėti didelės įtakos jų investiciniams sprendimams. Tai apima gebėjimą atskirti emocinį nuomonės formavimąsi nuo objektyvių faktų.
10. Savęs vertinimo koregavimas
Investuotojai dažnai pervertina savo sugebėjimą prognozuoti rinkos pokyčius ir priimti teisingus sprendimus. Svarbu mokėti objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir, jei reikia, ieškoti patarimo iš patyrusių profesionalų.
11. Nuosmukio baimė ir praradimo vengimas
Investuotojai dažnai labiau bijo prarasti pinigus nei džiaugiasi uždirbdami. Ši baimė gali skatinti per daug konservatyvų ar per daug rizikingą elgesį.
12. Savigarba ir investavimas
Investavimo rezultatai gali turėti įtakos asmens savigarbai ir savęs vertinimui. Kai kurie investuotojai sieja finansinę sėkmę su asmenine vertė.
Todėl labai svarbu savo profesinį ir asmeninį gyvenimą laikyti atskirai.
13. Informacijos tinkamas apdorojimas
- Investuotojai gali remtis išankstinėmis nuostatomis arba rinkos stereotipais, priimdami sprendimus be pakankamos analizės.
- Investuotojai dažnai susiduria su milžinišku informacijos kiekiu. Gebėjimas efektyviai atrinkti svarbią informaciją ir nepasiduoti informacijos perkrovai yra svarbus įgūdis.